- išraudinėti
- išraudinė́ti 1. tr. išrauti: Sūnus rauna abiem rankom: viena ranka ažimdo, kita išraudinė́ja Dv. 2. refl. prk. veržtis iš kur, norėti išvykti: Kolei tik neišsiraudinė́ja – tesėdi, o kada nemožnės suturėt, tada teeis Švnč. \ raudinėti; išraudinėti; nusiraudinėti; paraudinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.